DSM-IV

Tikriausiai ne vienas terapeutas nustebo pastebėjęs, jog nėra sunku po pirmojo susitikimo nustatyti diagnozę pagal DSM-IV. Kur kas lengviau nei, tarkime, po dešimtojo, kai apie individą sužinome daug daugiau.  

Mane visuomet kankino klausimas, kodėl DSM sąraše nėra minimi psichopatai. Kaip mane informavo Spiceris [Robert Spitzer], jų organizacijoje buvo tam tikras skilimas – tarp Bobo Hea [Robert Hare, Kanados psichologas] ir sociologės Ly Robins (Lee Robins). Ji manė, kad gydytojai praktikai negali patikimai išmatuoti asmenybės bruožų, pavyzdžiui tokių kaip empatija. Ji pasiūlė išbraukti juos iš DSM sąrašo ir įrašyti tik aiškius simptomus. Bobas tam įnirtingai pasipriešino, tačiau DSM komitetas palaikė Robins pusę, ir psichopatija buvo išmesta mainais už antisocialinį asmenybės sutrikimą. 

... daktaras Frensis [Allen Frances, psichiatras DSM-IV redaktorius] prisipažino ... kad pajuto padaręs baisių klaidų.
- Labai lengva sukelti netikrą epideminę reakciją psichiatrijoje, pasakė jis. Ir mes netyčia prie trijų dabartinių epidemijų esame prisidėję.
- Kokios tos epidemijos? - paklausiau.
- Autizmas, dėmesio sutrikimas ir vaikų bipolinis sutrikimas, - atsakė Frensis ...
- Tai, kaip dabar Amerikoje yra diagnozuojamas bipolinis sutrikimas, yra ne tai, ko mes siekėme, - pasakė daktaras Frensis. - Labai dirglūs vaikai, linkę į nuotaikų kaitas ir pykčio priepolius, vadinami turinčiais bipolinį sutrikimą. Farmacijos bendrovės ir interesų grupės daro milžinišką įtaką šios epidemijos sklaidai.  

- Psichiatrų diagnozės vis labiau artėja prie normalumo ribos, - pasakė daktaras Frensis [Allen Frances, psichiatras DSM-IV redaktorius]. - Šalia tos ribos gausu „ligonių“. Kuo arčiau normalumo riba, tuo daugiau sutrikimų šalia jos.
- Kodėl? - paklausiai.
- Egzistuoja visuomenės spaudimas būti suderintai, atsakė Frensis. - Vis mažiau toleruojamas žmonių skirtingumas ... Tai tikrai nėra gerai.  

Kai pasakiau Robertui Spiceriui [Robert Spitzer, psichiatras, DSM klasifikacijos pradininkas], kad jis nenorėdamas sukūrė pasaulį, kuriame tam tikras normalus elgesys vadinamas elgesio ir psichikos sutrikimais, jis nutilo. Laukiau, kol jis atsakys. Bet tyla tęsėsi tris minutes. Galiausiai tepasakė:
- Aš nežinau.
- Ar kada nors apie tai susimąstėte?
- Manau, reikėtų atsakyti, kad ne, nesu, - atsakė Spiceris. - Galbūt turėjau. Tačiau man nepatinka spėlioti, kiek DSM-III skyrių aprašo normalų elgesį.
- Kodėl jums nepatinka apie tai galvoti?
- Nes jei apie tai mąstyčiau, svarstyčiau, kiek šiame žinyne yra klaidų, - atsakė Spiceris.
Vėl stojo ilga tyla.
- Ir jų tikrai gali būti, pridūrė jis.