Šventieji

Veronika buvo bemokslė. Sumanė išmokti skaityti ir rašyti. Slaptomis vidurnaktyje atsikeldavus ir mokėsi, bet sunkiai jai tai sekėsi. Dėl to susikrimto, ėmė liūdėti.
Švenčiausiajai Mergelei Marijai patiko jos pamaldumas, bet nepatiko jos liūdesys. Ji apsireiškė Veronikai, suramino, pasakiusi, jog kiti dalykai šventumui yra būtini, o ne raštas. Marija pamokiusi ją trijų dalykų: 1) kad visada turėtų gryną intenciją ir bedirbdama stengtųsi įtikti Dievui; 2) kad paisytų vien savo reikalų, nemurmėtų nė neapkalbinėtų artimo; 3) kad kasdien bent kiek pamąstytų apie V. Jėzaus kančią.

Šventėjimas reiškia uolų domėjimąsi tuo, kas rūpi Dievui. 

Ji niekada neduodavo mažiau negu viską, be to, duodavo nuoširdžiai. 

Kasdienis žmonių gyvenimas panašus į šventųjų. Ir vieni, ir kiti siekia pasitenkinimo ir skiriasi tik objektu, kuriame mato pasitenkinimą;