Zaratustra kalba makaronams

Tik atsisakę kontrolės tampame ratilais vandens paviršiuje. 

Gelbėkite ne pasaulį, o save. Tik taip išgelbėsite pasaulį. 

Švedai taip pat yra viena labiausiai sergančių tautų pasaulyje. Nors apie švedų gerovę plačiai žinomą, o jų tikėjimas cheminiais paliatyvauis vergiškas, žmonės čia šliaužioja keliais prislėgti pareigos, nusivylimo ir visokiausių negalių. Kuo daugiau skiepų vaikams išverčiam į rinką, tuo ligotesni vaikai, kuo daugiau įstatymų ir taisyklių prikaukšima, tuo nuožmesnė visuomenė. Kuo ligotesni vaikai ir nuožmesnė visuomenė, tuo daugiau valdžios atitenka Valstybei ir Kapitalui. 

Nūdienos mokslas šlovinamas kaip civilizacijos šedevras, o jo įrankis vadinamas klasifikacija ... mes viską klasifikuojame ir kategorizuojame iki menkiausių sudėtinių dalelių: augalus, mineralus, metalus, gyvūnų rūšis, anatomiškai skaidome kūną. Tačiau klasifikuoti žmones pagal tautą, rasę, kastą arba klasę - politiškai nekorektiška. Visi mes verti vienodai ... į skyrelius sudėliojame augalus ir gyvūnus, tačiau jei tas pat daroma su žmonėmis - esame naciai. Mes iškeliame save virš kitų rūšių kaip tikri nacistai ir kuo garsiausiai skalambijame apie vienalytę masę, makaronų lėkštę, turinčią aklai paklusti autoritetams ... Su augalais ir gyvūnais mes elgiamės hitleriškai ir dar tikimės palaimingos būties. 

Tai, kuo tikime šiandien, rytoj bus nebemadinga. Tai, ką šloviname ir kam meldžiamės, ateities kartos atmes. 

Jūs mokate didelius mokesčius gerovės sistemai išlaikyti, tokius didelius, kad ta pati sistema priversta mokėti pašalpas daugybei žmonių. 

ESAMA LIGOS, galingesnės už visas kitas ligas, ir jos vardas - įsimylėjimas. Argi ne malonu jame nugrimzti? Bet ar galima jį išgyventi? Be virsmo, ne 

Pramonės mirtis buvo įsismelkusi į priemiestį; namai prašyte prašėsi prasmės, prakeiktai vienodi, pilkų tonų it atšalusi košė. Apgriuvusios laipynės ir nutrūkusios sūpynės dūsavo nuobodžiaudamos nesibaigiančiose smėlio dėžėse, apsodintose antrarūšiais savivaldybės medžiais. Aplinkui tvyrojo tyla. 

Pinigai - mano narkotikas. 

Istorija ir kiekviena mano atversta knyga įrodė, kad savamokslis menininkas turi ką pasakyti, o mokytas sako tai, ką kiti nori, kad jis sakytų, ir tokiu būdu, kokiu apskritai niekas nepasakoma, bet šitai atitinka šlapią režimo sapną apie status quo.