Raštai. II tomas

Daug daugiau žmonės miršta per daug valgydami negu badu. 

Nėra Likimo, kurs už arba šalia žmogaus stovėtų. Pačiame žmoguje randasi kaip jo gyvybės, taip ir jo gyvenimo, ir jo likimo priežastys. 

Gana tuo tarpu, kad išmanyta, jog gyvenimo prasmė yra pasitobulinimas, evoliucija. Tai yra pamatinė žinia, kuri būtinai reikalinga norint šiek tiek sąmoningai gyventi. 

Paprastai žmonės tiki, jie esą tai kas vykina kokį nors darbą, o todėl vienas vadinasi mokytoju, kits rašytoju, trečias gydytoju, ketvirtas kurpiu ir t.t. O taip vadindamiesi, niekas neatsimena savo asmenybės. Toji visai kita kas yra negu žmogaus darbas. Į ją tikrai pažvelgdami, numanome, kad ji yra slėpinys. O žmogui priderėtų šitą slėpinį ištirti. 

Iš viso to išeina, kad žmogus, gimsta šiam pasauliui, jeib žmogumi taptų, jeib jo žmoniškumas stiprėtų ir didėtų ir jis juo apšviestų, skaidrintų ir grožintų visą gamtą, visą pasaulį.