Savigarba, kuri remiasi savo vertės pajautimu, suteikia žmogui nepriklausomybę, kurios niekas iš jo negali atimti, - ji yra tik mūsų galioje, o šlovė nėra mūsų galioje. 
Yalom, Irvin D.
 


Paieška:

YouTube

Hermio Trismegisto išminties kelias

Nieko blogo arba gėdingo Kūrėjui priskirti negalima, nes šie dalykai būdingi tik tapsmo sričiai, panašiai, kaip ant vario atsiranda žalėsis, o kūnas susitepa. Ne vario kalėjas sukūrė vario žalėsį, ir ne tėvai sukūrė ant kūno vėliau pasirodžiusį purvą. Lygiai taip pat ir Dievas nekuria blogio. [Blogio atsiradimą lemia] ilgas sukurtų daiktų buvimas, [nes blogis yra tarsi senatvės piktžaizdė ir sugedimas,] todėl Dievas rūpinasi kaita [bei transformacija], kad išvalyti tapsmo drumzles. 

(Uždavinys, Algis. Hermio Trismegisto išminties kelias. Vilnius: Sophia. 2005, 215-216p.)
Balsuoti:
 5.0 (4)
Komentarai (0)
Esmės ieškančius žmones supa gėris, ir Dievas juos gelbsti. 

Balsuoti:
 4.5 (17)
Komentarai (0)
Tas, kas pažino save, pasiekė aukščiausiąjį Gėrį, o kas pamilo iš apgaulės ir geismo atsiradusį kūną, tas liko klaidžioti tamsoje, patirdamas mirties keliamas kančias. 

Balsuoti:
 5.0 (5)
Komentarai (0)
Lyginamoji ir hermeneutinė tradicija, nustatanti dievų vardų atitikmenis skirtingose kultūrose, atsirado senojoje šumerų-akadų civilizacijoje. Ši kosmopolitinės metafizikos tradicija grindžiama dar vadinamojo Bronzos amžiaus laikais visuotinai priimta idėja, kad, dieviškosios esmės požiūriu, religija yra viena. Tačiau skirtingos civilizacijos ir kultūros tuos pačius dievus vadina skirtingais vardais. Esama sakralinių sklaidmenų ir teofanijų įvairovės, slepiančios pamatinių pradmenų vienybę bei homogenišką esmę. Todėl vieną teologinę sistemą visada galima perteikti kitos teologinės sistemos terminais. Vertimas yra įmanomas ir natūralus dalykas, nepaisant kiekvienai atskirai religijai būdingų ypatumų, sudarančių jos originalų ir nepakartojamą charakterį. 

Balsuoti:
 4.2 (6)
Komentarai (0)