De profundis
... nėra turbūt tokio žmogaus, kuris įmanytų amžiams užtrenkti duris meilei.
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 160p.)
| Balsuoti: | Komentarai (4) |
... mūsų menas tapo mėnulio kūdikiu, žaidžiančiu su daiktų šešėliais, tuo tarpu graikų menas buvo saulės vaikas, žaidžiantis su daiktais.
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 158p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Už viską, ką darome, kažkas privalo apmokėti.
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 154p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... cinizmas - varganas reikalas, nes tikram cinikui niekada nebūna atverta dalykų esmė.
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 148p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Didžios aistros skirtos didžiai sielai ...
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 147p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Kalbą būtina derinti lyg smuiką. Kaip pernelyg dažnos ar pernelyg retos dainininko balso vibracijos ar stygos virpčiojimas skleidžia neteisingą gaidą, taip ir žodžių perteklius arba jų šykštėjimas neleis perteikti to, ką norime pasakyti.
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 144p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... kalbėti tiesą skausminga. Tačiau meluoti, kai esi verčiamas tai daryti, - dar skausmingiau.
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 143p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Iš tikrųjų tiesa kaip tik ir yra toks dalykas, kurį skaudžiausia girdėti, tačiau skaudžiausia ir pasakyti.
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 140p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Neįmanoma suversti savo atsakomybės kažkam kitam, ji visada grįžta tam, kam iš tikrųjų priklauso.
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 136p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
... jei jau du žmonės vienas kito nekenčia , tai greičiausiai juos sieja koks nors ryšys, kokia nors brolystė.
(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 128p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
