Laimės hipotezė: dešimt geriausių idėjų iš praeities, kaip tapti laimingam

1998 metais Martinas Seligmanas, pozityviopsios psichologijos kūrėjas, pareiškė, kad psichologija nuklydo nuo kelio. Psichologiją tiesiog apsėdo patologija ir tamsioji žmogaus prigimtis, ji akla viskam, kas žmonėse gera ir kilnu. M. Seligmanas pastebėjo, kad psichologai sukūrė išsamų vadovą, pavadintą „DSM“ (The Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders), skirtą visoms įmanomoms psichikos ligos ir elgesio sutrikimams diagnozuoti, bet psichologija net neturi kalbos, kuria galėtų apibūdinti didžiausius žmonių laimėjimus sveikatos, talentų ir galimybių srityse.  

Kai M. Seligmanas sukūrė pozityviąją psichologiją, vienas jo tikslų buvo parengti žinyną, skirta stiprybėms ir dorybėms. Kartu su kitu psichologu Chrisu Petersonu iš Mičiganouniversiteto jis ėmėsi sudarinėti stiprybių ir dorybių sąrašą, kuris galiotų visose žmonių kultūrose ... nustatytos šešios bendresnio pobūdžio dorybės arba giminingų dorybių grupės, kurios buvo aptiktos beveik visuose sąrašuose: išmintis, drąsa, žmogiškumas, teisingumas, santūrumas ir transcendencija (gebėjimas užmegzti ryšį su kažkuo aukštesniu, peržengiančiu Aš ribas) ... tikroji šio šešių svarbiausių dorybių sąrašo vertė yra ta, kad jis sudaro struktūrinius rėmus konkrečioms charakterio stiprybėms. C. Petersonas ir M. Seligmanas charakterio stiprybes apibrėžia kaip konkretų būdą dorybėms atskleisti, panaudori ir ugdyti. Į kiekvieną dorybę veda klei skirtingi keliai. Tiek žmonės, tiek kultūros kiekvieną kelią vertina vevienodai. Tai ir yra didžiausias šios klasifikacijos laimėjimas – ji nurodo konkrečius augimo būdus, kurie leidžia pasiekti visų vertinamus tikslus, primygtinai netvirtindama, kad visiems žmonėms ir visais laikais privalomas kuris nors vienas kelias. Klasifikacija pateikia priemones, padedančias atrasti įvairias žmonių stipriąsias savybes, taip pat rasti būdus jas ugdyti ir tobulinti.
C. Petersonas ir M. Seligmanas išskyrė dvidešimt keturias svarbiausias charakterio stiprybes, kurių kiekviena veda prie vienos iš šešių aukštesniojo lygio dorybių [Peterson ir Seligman, 2004]. Jūs taip pat galite išsiaiškinti savo stipriąsias savybes, pažiūrėję į toliau pateiktą sąrašą arba atlikę testą (adresu www.authentichappiness.org)

1. Išmintis:
Smalsumas
Pomėgis mokytis
Kritinis mąstymas
Kūrybiškumas
Emocinis intelektas
Įžvalgumas
2. Drąsa:
Narsa
Atkaklumas
Sąžiningumas
3. Humaniškumas:
Geranoriškumas
Meilė
4. Teisingumas:
Pilietiškumas
Nešališkumas
Lyderystė
5. Santūrumas:
Savitvarda
Apdairumas
Nuolankumas
6. Transcendencija:
Grožio ir meistriškumo vertinimas
Dėkingumas
Viltis
Dvasungumas
Atlaidumas
Humoras
Gyvenimo džiaugsmas

 

Dievas sukūrė angelus iš proto, bet be geidulių, gyvūnus iš geidulių, bet be proto, o žmoniją iš proto ir geidulių. Tad kai žmogaus protas įveikia geidulius, jis yra geresnis už angelą, bet kai jo geiduliai nugali protą, jis yra blogesnis už gyvulį.

Tik pradėjęs psichologijos magistrantūros studijas supratau, kodėl šiuolaikinė filosofija atrodė tokia sterili – jai trūko gilaus žmogiškosios prigimties suvokimo ... senovės filosofai dažnai kartu buvo ir geri psichologai, tačiau, kai šiuolaikinė filosofija atsidėjo logikos ir racionalaus mąstymo tyrinėjimui, ji pamažu liovėsi domėtis psichologija ir neteko ryšio su aistringu žmogaus gyvenimu, kurį lemia tam tikros situacijos. Neįmanoma „gyvenimo prasmės“ analizuoti abstrakčiai arba bendrais bruožais arba sieti ją su kokia nors mitine ar absoliučiai racionalia būtybe [Klemke, 2000]. Tik suvokiant, kokios rūšies būtybės mes iš tikro esame, žinant visą mūsų sudėtingą psichinę ir emocinę struktūrą, derėtų pradėti kelti klausimą, kokį gyvenimą galima būtų laikyti prasmingu.  

... sociologai Melvinas Kohanas ir Carmis Schooleris [1983] išsiaiškino, kad suprasti, koks darbas teikia pasitenkinimą, padeda tai, ką jie pavadino „savarankiškumu darbo vietoje“ ... vyrai, kuriems buvo suteikta didesnė sprendimų laisvė ir galėjo pasirinkti, kaip atlikti nuobodų darbą, kuriam reikia daugiau pastangų, paprastai jautė kur kas didesnį pasitenkinimą. Taigi kai darbuotojai turėjo galimybę dirbti savarankiškai, darbas jiems dažnai teikė malonumą.

 

Kiekvienas, kuris nori visapusiškai suprasti žmogiškosios prigimties visus lygmenis ir tai, kaip žmonės atranda savo gyvenimo prasmę ir tikslą, turi šiuos dalykus susieti su tuo, ką žinome apie moralę ir religiją.  

Galutinė laimės hipotezės versija teigia, kad laimė kyla tuomet, kai ryšys sujungia daugelį dalykų. Laimė nėra kažkas, ką galime tiesiogiai surasti, įsigyti ar pasiekti. Mes turime sukurti tinkamas sąlygas ir tada laukti. Kai kurios šių sąlygų yra mūsų viduje, tokios kaip skirtingų mūsų asmenybės dalių ir lygmenų koherencija. Kitoms sąlygoms reikia ryšio su išoriniais dalykais. Panašiai kaip augalams klestėti reikia saulės, vandens ir gero dirvožemio, taip ir žmonėms reikia meilės, darbo ir ryšio su kažkuo didesniu už juos pačius. Užmegzti ryšius su kitais žmonėmis, su darbu ir kažkuo didesniu už save tikrai verta, nes jei šie ryšiai bus tinkami, atsiras tikslo ir prasmės pojūtis. 

Svarbus kultūros psichologijos teiginys sako, kad kiekviena kultūra ugdo ypatingą kompetenciją tam tikrais žmogiškosios būties klausimais, tačiau nė viena kultūra negali būti kompetetinga visose srityse.