Jūros ligos iškamuotas vergas

Karalius su didele palyda išplaukė į jūrą. Pūtė švelnus vėjelis, laivą supo nedidelės bangos, visi džiaugėsi šia iškyla. Staiga karalius susiraukė.
- Tik vienas dalykas gadina man malonumą, - iškošė pro dantis jis. - Ar kas nors girdite dejonę? Aimaną? Kas tai galėtų būti?
Tarnai paskubomis apieškojo laivą ir triumo kertelėje aptiko susigūžusį vergą. Jis blogai jautėsi ir drebėdamas iš baimės dejavo.
- Cha! Jūros ligos auka, šyptelėjo karalius. - Nusiramink, verge, tu greitai pasveiksi. Ar anksčiau plaukiojai jūromis?
- Niekada! - suaimanavo vergas. - Aš nepasitikiu laivais. Štai dabar jaučiu, kaip šitas dreba. Lentos girgžda nuo kiekvienos bangos. Laivas per senas. Jis byra! - ir vergas susmuko denyje, bailiai veblendamas.
- Nesąmonė! - nusikvatojo karalius. - Laivas visiškai naujas. Neverkšlenk, tu greitai atsigausi ir tada mėgausiesi kelione kaip visi.
Vergas nesiliovė dejavęs.
- Ach, veskite jį vėl į apačią, įsakė karalius. - Gal jam galima kaip nors padėti? O šiaip jo aimanų klausytis neketinu.
Visą naktį vergas dejavo. O kitą rytą nuo jo inkštimo skambėjo visas laivas.
Po bemiegės nakties karalius visai neteko kantrybės.
- Pasakykit jam, kad jis bus išplaktas! - suriko jis.
Tai nieko nepakeitė, tik vergo aimanos pasidarė dar garsesnės.
Tuo metu prie karaliaus priėjo vienas keleivis ir nusilenkė. Tai buvo filosofas.
- Tik įsakykite, o valdove, - pasiūlė jis, - ir aš jį numaldysiu.
- Gerbiamasis, jūs padarytumėte man milžinišką paslaugą.
Filosofas paprašė, kad vergas būtų atvestas į denį. Vargšo rauda buvo tokia garsi, kad karalius pirštais užsikišo ausis.
- Išmeskite jį už borto! - įsakė filosofas.
Tarnai nedelsė nė akimirkos, ir nežmoniškai rėkdamas vergas paniro į bangas. Jis springdamas ir žiopčiodamas murkdėsi vandenyje, jo jėgos sparčiai seko, ir tik paskutinę akimirką filosofas numetė jam virvės galą. Vergas įsiropštė į denį, nuolankiai susigūžė kamputyje ir tylėjo - nė viaukt!
- Nuostabu! - sušuko karalius. - Mielas pone, kaip jums tai pavyko?
- Nelaimė padeda įvertinti buvus gerus laikus, - atsakė filosofas. - Aš žinojau, kad tik pajutęs skenduolio agoniją jis ims branginti vietą šiame laive.