- Argi ne puiku? - ji žvelgė į Bernardą džiūgaudama, tačiau tame džiugesy nebuvo nė krislelio susijaudinimo, nes kur visiškas pasitenkinimas, ten jaudulio nebėra. Jos džiugesys buvo rami pasiekto susiliejimo ekstazė - ramybė, kylanti ne iš buko sotumo ir tuštumos, bet ramybė, besirandanti iš harmoningo gyvenimo, iš visų gyvybinių jėgų pusiausvyros. Gyvenimo pilnatvės ramybė.