Poetinė kūryba sukuria magišką erdvę, kurioje tai, kas šiaip nesuvienijama, yra sugretinama, tai, kas šiaip neįmanoma, tampa tikra. Ir šią įsivaizduojamą arba nerealią erdvę atitinka toks pat laikas, būtent poezijos, mito, pasakos laikas, kuris prieštarauja bet kokiam istoriniam ar kalendoriniam laikui ir kuris bendras visų tautų ir poetų sakmėms ir pasakoms... Kad ir kokia reta būtų tapusi tikroji magija, ir šiandien ji toliau tebegyvuoja mene.