Estera klausia, kodėl žmonės liūdni.
- Tai paprasta, - atsako senis. - Jie tapatinasi su savo asmenine istorija. Visi žmonės mano, kad šio gyvenimo tikslas - įgyvendinti kokį nors planą. Niekas nekelia sau klausimo, ar tas planas jo paties sukurtas, ar primestas iš šalies. Jie kaupia savyje kitų žmonių patirtį, prisiminimus, mintis, ir ta našta pasidaro jiems per sunki. Ir tada jie pamiršta savo svajones.