Galima sakyti, jog aš, kaip kovos menininkas, nesikaunu dėl pelno ar nuostolio, manęs nedomina stiprybė nei silpnumas. Ir nesvarbu, ar tai žingsnis į priekį, ar atgal. Priešas manęs nemato. Ir aš nematau priešo. Pasitraukdamas į vietą, kurioje dangus ir žemė dar neatsiskyrę, o in ir jan dar nėra, aš nedelsdamas būtinai pasiekiu rezultatą.
...
Nesikauti dėl pelno ar nuostolio, nesidomėti nei stiprybe nei silpnumu reiškia aklai nesiekti pergalės bei nesijaudinti dėl galimo pralaimėjimo, taip pat nesiblaškyti mąstant apie stiprybės ir silpnumo poziciją.