Gėda yra sielvartas, lydimas kurio nors mūsų poelgio, kurį, mūsų įsivaizdavimu, kiti smerkia, idėjos. 
Spinoza, Benediktas
 


Citata

Citata

Dauguma žmonių, paleisti laisvėn iš kalėjimo, išsineša jį kartu su savimi, jie nešiojasi jį širdyje tarytum kokią slaptą gėdą, kol pagaliau it kokios apgailėtinos būtybės šliaužia kur nors į plyšį ir numiršta. Kaip liūdna yra tai, kad jiems nieko daugiau nelieka, ir kokia žiauriai negailestinga yra Visuomenė, verčianti juos šitaip užbaigti savo dienas. Visuomenė juk pati sau prisiskiria teisę bausti individą šiurpia bausme, maža to, ji pati serga tokia baisia tuštybės, paviršutiniškumo liga, kad net neįstengia suprasti, ką padariusi. Kai žmogus jau atlieka savo bausmę, Visuomenė palieka jį vieną, patį su savimi, kitaip tariant, ji išsižada žmogaus kaip tik tokiu momentu,kai nukentėjusiajam turėtų pajusti didžiausią pareigą. Iš tiesų, Visuomenė taip gėdijasi savo pačios poelgių, kad vengia tų, kuriuos pati nubaudė, kaip žmonės vengia kreditoriaus, kuriam neįstengia grąžinti skolos, arba to, kuriam padarė nepataisomos, neatlyginamos žalos. Jei aš suvokiu, ką esu iškentėjęs, tai savo ruožtu reikalauju, kad ir Visuomenė suvoktų, kokias kančias ji man suteikė, kad vienas kitam nejaustumėm kartėlio ar neapykantos.  

(Vaildas, Oskaras. De profundis. Vilnius: Charibdė. 1996, 88-89p.)
Balsuoti:
 4.0 (4)
Komentarai (0)

Komentarai

Vardas:
Tekstas:
Įrašykite skaičius: