Oras, kuris palaiko gyvybę, kuris būtinas židinio liepsnai, matuojamas ne keliais galonais, o visos atmosferos kiekiu. Ir todėl iškilių poetų - Homero, Chaucerio, Shakespeare'o ir Raphaelio - kūryboje neegzistavo jokių ribų, tik gyvenimo laikinumas, jie buvo veidrodis, nešamas gatve, pasirengęs atspindėti kiekvieno daikto vaizdinį.