Kad atsirastų kažkas panašaus į sąryšį, priežastingumą, prasmę, kad apskritai žemėje kas nors galėtų tapti pasakojimo objektu, metraštininkas priverstas išgalvoti vienijantį centrą: herojų, liaudį, idėją, ir visa, kas tikrovėje atsitiko anonimiškai, priskirti šitam įsivaizduojamam centrui.