Savo knygoje "Autopsija" ("Selbstschau") Heinrichas Čokė aprašo panašų atsitikimą: kartą viename restorane jam pavyko demaskuoti jauną vagį, kurio visai nepažinojo, - mat rašytojas išvydo vagystę savo vidine akimi.
Gyvenime man dažnai pasitaikydavo, kad staiga susivokdavau žinąs tai, apie ką visai negalėjau žinoti. Žinojimas tiesiog ateidavo pats, lyg tai būtų mano paties idėja. panašiai atsitikdavo ir su mano motina. Ji nesuprasdavo, ką kalbanti, - tai būdavo absoliučios valdžios balsas, sakantis būtent tai, kas tikdavo konkrečiai situacijai.