Kai mes tik pradedame gyventi, viskas, kas saldu, pasitinka mus tokia savo saldybe, kas kartu - tokiu savo kartumu, kad mes neišvengiamai kreipiame visus savo potroškius į gyvenimo malonumus, trokštame ne vien "mėnesį ar du penėtis medumi", geidaujame visą gyvenimą neparagauti jokio kito maisto, užmiršdami, kad iš tikrųjų mes mariname savo sielą badu.