Debesimis jis apdengia dangų,
žemei parūpina lietaus, kalnuose želdina žolę.
Gyvuliams jis duoda pašaro
ir varnos jaunikliams lesalo.
Ne ristūno jėga jis mėgaujasi,
malonumo jam neteikia nei bėgiko greitumas.
VIEŠPATS gėrisi tais, kas jo pagarbiai bijo –
tais, kurie pasitiki jo ištikima meile.
(147:8-11)