Šlovinkite VIEŠPATĮ!
Šlovink VIEŠPATĮ, mano siela!
Šlovinsiu VIEŠPATĮ visą gyvenimą,
giedosiu šlovės giesmes savo Dievui,
kol gyvas būsiu.

Nepasitikėkite didžiūnais –
mirtinguoju, kuris negali išgelbėti.
Kai dvasia jį palieka,
jis sugrįžta į dulkes, –
tą pačią dieną žūva visos jo svajonės.

Laimingas žmogus,
kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, –
dedantis viltį į VIEŠPATĮ, savo Dievą,
kuris sukūrė dangų ir žemę,
jūrą ir visa, kas juose.
Jis amžinai laikosi savo pažadų, –
gina nuskriaustųjų teises,
alkaniems parūpina duonos.
VIEŠPATS išlaisvina kalinius,
VIEŠPATS atveria akis akliesiems.
VIEŠPATS pakelia gyvenimo palaužtuosius,
VIEŠPATS myli teisiuosius.
VIEŠPATS saugo ateivius,
padeda našlaičiui ir našlei,
bet suvingiuoja nedorėlių kelią.
VIEŠPATS amžinai viešpataus,
tavo Dievas, Zione, per visas kartas.
Šlovinkite VIEŠPATĮ!
(146:1-10)