Netekti tėvų ar seno bičiulio paprastai reiškia prarasti praeitį: gal būt miręs žmogus buvo vienintelis seniai praėjusių nuostabių laikų liudininkas. Tačiau kai miršta vaikas, prarandame ateitį, tarsi žlugtų viso gyvenimo projektas - dėl ko gyvenome, ką planavome ateičiai, kaip tikėjomės įveikti mirtį (iš tiesų vaikai mums laiduoja nemirtingumą).