IDEALI ŽMONA

Koks retas radinys sumani žmona,
brangesnė už perlus yra jos vertė!
Savo širdį jai patiki jos vyras,
ir turi tikrą lobį.
Ji gerumu atsilygina, o ne piktumu,
per visas savo gyvenimo dienas.
Ji pasirūpina vilnų bei linų
ir pluša įgudusiomis rankomis.
Kaip pirklio laivai,
ji pargabena iš toli maisto atsargas.
Ji keliasi, kai dar tamsu,
paskiria maistą namams
ir dienos nurodymus tarnaitėms.
Ji apžiūri ūkį ir jį nuperka;
iš savo rankų uždarbio įveisia vynuogyną.
Ji yra apsijuosusi jėga;
stiprios yra jos rankos.
Ji mato, kad jos verslas klesti;
naktį jos lempa niekad neprigęsta.
Ji ima į rankas ratelį,
o jos pirštai stveriasi verpstės.
Ji dosniai duoda vargšui
ir ištiesia ranką elgetai.
Jai nereikia rūpintis savo šeima, kai sninga,
nes visi jos namiškiai yra šiltai aprengti.
Ji pati išsiaudžia antklodžių;
plona drobė ir purpuras yra jos drabužiai.
Jos vyras yra įžymus miesto vartuose,
kur jis sėdi tarp šalies seniūnų.
Ji siuva lininius drabužius ir juos parduoda;
pirkliams tiekia juostas.
Stiprybė ir orumas yra jos drabužis;
su šypsniu ji žiūri į ateitį.
Kai atveria burną, ji kalba išmintingai,
o ant jos liežuvio malonus pamokymas.
Ji atidžiai prižiūri savo šeimos elgesį,
niekad nevalgo dykaduonio duonos.
Pakilę jos vaikai ją giria;
jos vyras – ir jis liaupsina ją:
„Daug yra sumanių moterų,
bet tu viršiji jas visas!“
Žavumas – apgaulingas,
o grožis – rūkas;
moteris turi būti giriama
už jos pagarbią VIEŠPATIES baimę.
Duokite jai atlygį už jos triūsą, –
teaidi miesto vartai jos darbų gyriumi!
(31:10-31)