Patarimai

Seniai mėgsta duoti gerus patarimus todėl, kad jau, deja, nebegali duoti blogų pavyzdžių. 

Nieko taip dosniai nedalijame, kaip savo patarimus. 

Kartais jūs patys mėgstate per daug klausinėti kitų patarimų. Tai - tartum vengimas atsakomybės, ieškojimas patogios vietos atsiremti, o vėliau net galėjimas apkaltinti kitus. Prieš klausiant patarimo, reiktų gerai pažiūrėti į savo motyvus. 

Mes duodame vieni kitiems patarimų, bet neduodame tos išminties, kuri sugebėtų jais pasinaudoti.  

Kiekvienas patarėjas nurodo kelią,
bet kai kurie jų pataria tik sau.
Klausykis patarėjo atsargiai,
sužinok iš pradžių, kokia jam iš to nauda,
nes save patį jis turi galvoje.
Jis gali mesti kaulelius tavo nenaudai
ir tau sakyti: „Tavo kelias geras“,
o paskui laikytis nuošalėje,
žiūrėdamas, kas tau nutiks.
Nesitark su žmogumi, kuris į tave šnairomis žiūri;
slėpk savo ketinimus nuo tau pavydinčių.
Nesitark su moterimi apie jos varžovę
ar su bailiu apie karą,
su pirkliu apie verslą
ar su pirkėju apie prekės vertę,
su šykštuoliu apie dosnumą
ar su negailestingu žmogumi apie gerumą,
su tinginiu apie bet kokį darbą
ar su tų metų samdiniu apie kitų metų sėją,
su tingiu vergu apie didelę užduotį –
nekreipk jokio dėmesio į jų duodamą patarimą!
Geriau bendrauk su teisiu žmogumi,
kuris tikrai įsakymų laikosi,
kuris yra tos pačios minties kaip tu
ir kuris tau padės, jeigu suklupsi.
Tuomet įsiklausyk ir į savo širdies patarimą,
nes nėra nė vieno kito, tau ištikimesnio už ją.
Juk kartais žmogaus širdis
gali daugiau pasakyti apie jo būklę,
negu sargybos bokšte sėdintys septyni sargai.
Bet visų pirma melskis Aukščiausiajam,
kad vestų tave tiksliu tiesos keliu.
(37:7-15)