Auka
Privalai noriai leistis padedamas ant aukuro ir pereiti ugnį, noriai patirti, ką simbolizuoja aukuras - deginimą, apsivalymą ir atsidavimą vieninteliam tikslui - pašalinti bet kurį troškimą ar prisirišimą, kurie nesiderina su Dievu ar nėra nukreipti į Jį.
(Chambers, Oswald. Viskas Jo šlovei. Apmąstymai kiekvienai dienai. Vilnius: Abigailė. 2011, 47p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Retai kalbama apie tai, kad galima perdėtai sureikšminti auką, kai auka tampa kitą žmogų ir auką žalojančiu ir žlugdančiu dalyku. Pavyzdžiui, liguista vyro meilė moteriai arba motinos meilė sūnui gali pasireikšti besaikiu rūpesčiu, pavydu ar visišku savęs išsižadėjimu, mainais tikintis tokio paties savęs išsižadėjimo ir aukos iš kito asmens.
Auka niekada nebūna vienpusė ta prasme, kad aukojime turi būti tas, kuris kažką aukoja, ir tie, kurie tą auką priima. Antraip auka tampa beprasmė. Auka negali būti savitikslė. Paprastai aukojamasi prisiimant nuostolį ar žalą kokio nors intereso labui. Galima aukoti kažką, laukiant asmeninės naudos, o galima prisiimti auką kitų labui.
Auka niekada nebūna vienpusė ta prasme, kad aukojime turi būti tas, kuris kažką aukoja, ir tie, kurie tą auką priima. Antraip auka tampa beprasmė. Auka negali būti savitikslė. Paprastai aukojamasi prisiimant nuostolį ar žalą kokio nors intereso labui. Galima aukoti kažką, laukiant asmeninės naudos, o galima prisiimti auką kitų labui.
(Degėsys, Liutauras ir Aškinytė, Rasa. Etika, 7-9 klasėms. Vilnius: Kronta. 2004, 87p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |