Mes daug ko taip karštai negeistume, jeigu gerai išmanytume tai, ko geidžiame. 
Larošfuko, Fransua de
 


Šizofrenija

Visi, kur šalimais čia ir toli,
Pasaulyje kadaise skaldė žmones
Ir užtatai jie vaikšto įskili.
Kiekvienąsyk po varganos kelionės
Mūs laukia velnias su kalaviju
Ir, niekam nedarydamas malonės,
Taip kerta, jog apsipilam krauju,
Ir žaizdos, surambėjusios savaime,
Atsiveria nuo smūgių jo naujų.

(Dantė. Dieviškoji komedija. Vilnius: Vaga. 1988, 127p.)
Balsuoti:
 2.3 (3)
Komentarai (0)