Valstybė

… gėrio idėja yra aukščiausias žinojimas…

... valstybė, kurioje mažiausiai siekia valdžios tie, kuriems dera valdyti, yra geriausiai valdoma; joje nekyla jokių kvirčų (...) O jeigu skurdžiai, išalkę turtų, braunasi į valdžią, tikėdamiesi iš jos ir sau atsiplėšti kąsnelį, valstybė negali būti gerai tvarkoma, nes dėl valdžios kovojama, ir šis vidinis karas pražudo ir jame dalyvaujančius, ir visą valstybę.

... įstatymui rūpi ne kurio nors vieno luomo gerovė; jis siekia ir stengiasi, kad visa valstybė taptų laiminga.

Jei atsirastų valstybė, kurioje gyventų tik geri žmonės, tikriausiai joje kiltų intrigų, siekiant išvengti valdžios, panašiai kaip dabar varžomasi dėl jos.

... kiekvienas valdovas, vis tiek, kokią valdžią jis turėtų, rūpinasi ne tuo ir įsako ne tai, kas jam pačiam yra naudinga, o tai, kas naudinga pavaldiniui, kurio labui jis veikia.

Mat kaip poetai myli savo kūrinius, kaip tėvai vaikus, taip ir tie, kurie įgijo turtų, jais rūpinasi, nes tai yra jų pačių darbo vaisius.

... turtingi, nepanorės įstatymu uždrausti palaidiems jaunuoliams švaistyti savo turtą ir jo netekti, nes patys, supirkinėdami jų turtus ar skolindami jiems už palūkanas pinigus, tikisi dar labiau praturtėti ir pasidaryti dar galingesni.

Todėl kur valstybėje pamatysi skurdžių, žinok, kad ten slepiasi ir tie, kurie vagia,pjausto pinigines, išniekina šventyklas ir daro kitokius piktus darbus.

Pradėti reikia nuo to, kas lengviausia...

Palūkininkai (...) dairosi į kitus ir, radę kur nuolaidesnį, suleidžia jam geluonį – piniginę paskolą – ir, lupdami už paskolintus pinigus palūkanas, kurios daug kartų viršija skolą, veisia valstybėje tranus ir elgetas.