Aistros nudegina panašiai kaip liepsnos. Bet vos šmėkštels mintis apie ligą, ir dvasia taps panaši į šaltus pelenus. Svajonės apie garbę ir apdovanojimus saldžios kaip medus. Bet užtenka pagalvoti apie mirtį, ir jos pasirodys beskonės kaip vaškas. Todėl tas, kuris graužiasi dėl mirties ir galvoja apie ligas, įstengs atmesti iliuzijas ir amžinai atsimins apie teisingą kelią.