Fikcijos
Ilgų knygų kūrimas - skrupulinga ir alinanti beprotybė: per penkis šimtus puslapių dėstomos mintys, kurias galima pasakyti per pora minučių. Verčiau apsimesti, kad tos knygos jau yra parašytos, ir pateikti jų santrauką, įvertinimą.
(Borchesas, Chorchė Luisas. Fikcijos. Vilnius: Baltos lankos. 2001, 11p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Skirtingai negu Newtonas ar Schopenhaueris, jūsų protėvis netikėjo absoliučiu ar vieningu laiku. Jis tikėjo begalybe laikų, svaiginančiai augančiu tinklu išsiskiriančių, susiliejančių ir paralelių laikų. Šis laiko tinklas - kurio gijos priartėja viena prie kitos, išsišakoja, susipina ar nepaiso viena kitos per amžius - apima kiekvieną galimybę. Daugumoje tų laikų mes neegzistuojame. Kai kuriuose esate jūs, bet ne aš, kituose esu aš, o jūsų nėra, dar kituose esame abu.
(Borchesas, Chorchė Luisas. Fikcijos. Vilnius: Baltos lankos. 2001, 77p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Patarimas visada sukti į kairę man priminė įprastinę formulę - kaip rasti centrinę aikštelę tam tikruose labirintuose.
(Borchesas, Chorchė Luisas. Fikcijos. Vilnius: Baltos lankos. 2001, 71p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Tekstas skelbė, jog loterija esanti pasaulio darnos papildymas atsitiktinumu ...
(Borchesas, Chorchė Luisas. Fikcijos. Vilnius: Baltos lankos. 2001, 49p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Po nežabotų vilčių meto, kaip papratai, atėjo beribė neviltis.
(Borchesas, Chorchė Luisas. Fikcijos. Vilnius: Baltos lankos. 2001, 63p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |
Jie pripažįsta, jog tie, kurie išrado raštą, stačiai pamėgdžiojo dvidešimt penkis gamtos ženklus ...
(Borchesas, Chorchė Luisas. Fikcijos. Vilnius: Baltos lankos. 2001, 61p.)
| Balsuoti: | Komentarai (0) |