BIBLIJA. Senasis Testamentas. Izaijo knyga

[Ateities pasaulis]

Štai aš jau kuriu naują dangų ir naują žemę.
O to, kas buvo, niekas neatsimins,
nei į galvą niekam nebeateis.
Džiaukitės ir linksminkitės amžinai tuo, ką aš kuriu.
Štai aš kuriu Jeruzalę 'Džiaugsmu',
o jos žmones – 'Linksmybe'.
Aš džiaugsiuosi Jeruzalėje
ir linksminsiuosi savo tautoje.
Nebebus joje girdėti graudaus verksmo
nei gailių dejonių.
Nebebus joje naujagimio,
kuris tegyventų vos kelias dienas, ir senuko,
kuris nesulauktų žilo amžiaus.
Kas šimto metų mirs, bus tik jaunu laikomas,
o kas šimto metų nesulauks, tą laikys prakeiktu.
Statysis namus ir patys juose gyvens,
ir vynuogynus veis, ir patys valgys jų vaisius.
Statys ne tam, kad kiti gyventų jų namuose,
sodins ne tam, kad vaisius valgytų kiti.
Kaip ilgaamžis yra medis,
taip ilgaamžė bus manoji tauta.
Mano išrinktieji ilgai naudosis
savųjų rankų darbo vaisiais.
Nebeis jų triūsas perniek,
nebegimdys jie vaikų staigiai mirčiai,
nes jie drauge su savo palikuonimis
yra VIEŠPATIES palaimintųjų giminė.
Atsiliepsiu pirmiau, negu jie šauksis,
išklausysiu dar jiems tebekalbant.
Ganysis vilkas draug su ėriuku,
liūtas šiaudus šlėmš kaip jautis,
o angies penas bus dulkės.
Nebebus užgavimo nei niokojimo
visame mano šventajame kalne“, – sako VIEŠPATS.
(65:17-25)  

Nes tauta ir karalystė,
kuri tau netarnauja [Dievui], – pražus, –
tokios tautos bus tikrai sunaikintos.
(60:12)  

Pasninkas, kokio aš noriu,
tai – nuimti neteisėtai uždėtus pančius,
atrišti jungo valkčius,
pavergtiesiems duot laisvę,
sulaužyt bet kokį jungą.
Dalytis su alkstančiu savo duona,
priglobti vargšą ir benamį,
aprengti, ką pamačius, nuogą,
neatsukti nugaros saviesiems.
Tada tartum aušra užtekės tavo šviesa,
tavoji žaizda bus greitai užgydyta.
Tavasis teisumas žengs pirma tavęs,
o VIEŠPATIES šlovė palydės iš paskos.
(58:6-8)  

Tepalieka nedorėlis savąjį kelią
ir nusidėjėlis – savuosius kėslus!
Tegrįžta jis pas VIEŠPATĮ, kad jo pasigailėtų,
pas mūsų Dievą, nes jis labai atlaidus.
(55:7)  

Ar gali vyras atmesti jaunystėje pamiltą žmoną?
(54:6)  

Iš tikrųjų mano tarnui seksis,
jis bus aukštai iškeltas ir didžiai išaukštintas.
Kaip daugelis juo baisėjosi, –
jo išvaizda buvo nežmoniškai sudarkyta,
o jo pavidalas nebepanašus į žmogų, –
taip jis nustebins daugelį tautų,
dėl jo karaliai stovės netekę žado.
Jie išvys, ko niekad nebuvo jiems apsakyta,
suvoks, ko niekad nebuvo girdėję.
(52:13-15)  

... mano Dievas – manoji jėga!
(49:5)  

Išgirskite mane, salos,
atkreipkite dėmesį, tolimosios tautos!
Mane VIEŠPATS pašaukė dar negimusį, –
dar motinos įsčiose tebesantį,
jis ištarė manąjį vardą.
(49:1)  

Aš esu Dievas, nėra kito;
Aš – Dievas, nėra tokio kaip aš.
Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios,
iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks.
(46:9-10)  

Darau šviesą ir kuriu tamsą,
sukuriu gerovę ir sukeliu negandas, –
aš – VIEŠPATS – visa tai padarau.
(45:7)