Coelho, Paulo

Galbūt gėrio ir blogio dvikova kas sekundę vyksta kiekvieno žmogaus širdyje, nes širdis yra visų angelų ir demonų mūšio laukas; kad pasistūmėtų pirmyn, jie kaunasi už kiekvieną erdvės centimetrą tūkstančiais metų, kol galiausiai viena iš jėgų visiškai sutriuškins kitą. 

Kiekvieną sykį, ketindamas ko nors pasiekti, žiūrėkite plačiai atvėręs akis, susikaupkite ir tiksliai žinokite ko norite. Niekas nepataiko į taikinį užrištomis akimis.  

Staiga ji suvokė, kad yra du dalykai, kurie neleidžia žmogui įgyvendinti savo svajonių; manyti, kad jos neįgyvendinamos, arba, staiga pasisukus likimo ratui, išvysti jas virstant kažkuo galimu, kada mažiausiai to tikiesi. Tą akimirka išsigąsti kelio, nes nežinai, kur juo nueisi, išsigąsti nepažįstamų iššūkių, išsigąsti, kad dalykai, prie kurių esi pripratęs, gali amžinai pradingti. 

Jei Dievas norėtų kalbėti su žmonėmis, nesigriebtų tokių netiesioginių būdų. 

Visada buvau tikras, kad didžiausios permainos tiek žmoguje, tiek visuomenėje įvyksta per labai trumpą laiką. Gyvenimas netikėtai meta mums iššūkį, norėdamas patikrinti mūsų drąsą ir ryžtą pasikeisti; tą akimirką tuščia dėtis, kad nieko nevyksta, ar teisintis, jog dar nesame pasiruošę.
Iššūkis nelaukia. Gyvenimas nesidairo atgal. 

... bet kuris darbas užsibaigia tada, kai pasiekiamas tikslas. 

- Nors ir ką veiktų šioje žemėje žmogus, - sako jis, - pasaulio Istorijoje jis visuomet vaidina pagrindinį vaidmenį. Nors paprastai pats nieko apie tai nežino. 

Tai, kas atsitiko kartą, gali ir nebepasikartoti niekuomet. Tačiau tai, kas atsitiko du kartus, tikriausiai pasikartos ir trečiąjį. 

... mylėdami visuomet stengiamės būti geresniais negu esame.

Iš esmės mirtis mus daro atidesnius gyvenimui.