Jei tiesa ir teisingumas yra suprantamos kaip abstrakcijos, kurios lengvai pakeičiamos utilitarinėmis ir hedonistinėmis konkretybėmis, tai tada reliatyvizmaqs tampa legitimia mokslų ir moralės paradigma. Taip atsiranda tokie monstrai kaip atskirų socialinių klasių tiesa, rasinis teisingumas ir t.t. Individo gyvenime ir valstybėje ima dominuoti ne vertybės, bet interesai. Nebėra nieko vertingiau už atskiro individo ar valstybės interesus, kuriuos kiekvienas privalo egoistiškai ginti. Kita vertus, siekdami maksimalaus naudingumo ir pasitenkinimo individai skatinami būti konformistiški. Jie privalo kuo labiau prisitaikyti prie jau egzistuojančių visuomenės nuostatų ir visuotinai sankcionuotų įsitikinimų. Gurwitschus teigia: "Konformizmas tampa tiesos kriterijumi".