Kaip ir kiekvieną kitą aplinkos objektą, žmonės apibrėžia vienas kitą išskirdami svarbiausias savybes, kurios stebėtojui turėtų padėti prognozuoti svarbų stebimojo elgesį. Toks išorinio stebėtojo sukuriamas asmens apibūdinimas vadinamas asmens tapatumu. Atsižvelgiant į konteksto reikalavimus, apibrėžimui gali būti naudojami patys įvairiausi išoriškai stebimi požymiai: kalba, drabužiai, kūno sudėjimas, įvairūs elgesio aspektai, lytis ir kiti ... Tapatumas, kurį priskiria socialinė aplinka, nebūtinai sutampa su savimone. Tai, kad moterį vyrai dažnai vadina "gražia", nebūtinai reiškia, kad ji pati apie save taip mano.