Pasitaiko, kad žmogus taip susižavi kieno nors kito talentais ir/arba tariamai to kito asmens uždirbtomis ar gautomis gėrybėmis, jog tampa tikru mimikrijos profesionalu ir liūdnai tenkinasi įsiliedamas į pilką "gerbėjų" minią, užuot lavinęs ir puoselėjęs unikalius ir nepakartojamus savo gabumus. Iki užsimiršimo garbindamas svetimą "žvaigždę", toks žmogus dažniausiai neturi nė menkiausio supratimo, kur slypi vertingiausi jo paties dvasiniai turtai. O gal jam tiesiog baisu, nes vanduo gilus, naktis tamsi, o kelias tolimas; bet juk šios aplinkybės - būtent tai, ko reikia, norintatrasti ir išplėtoti originalius ir nepaprastus savo sugebėjimus.