... bendravimas su nepanašiais sumaišo darną, atnaujina aistras, ir sieloje vėl supūlioja ne visiškai išgydytos silpnybės. Tačiau vienatvę ir bendravimą reikia kaitalioti ir mainyti: vienumoje ilgėsimės žmonių, draugijoje - savęs pačių. Priešybės gydis viena kitą. Vienatvė gelbsti nuo minios neapykantos, minia – nuo bodėjimosi vienatve.
Seneca, Lucius Annaeus
 


Paieška:

YouTube
Citata

Citata

 Kol buvo stiprūs politiniai karaliai, tėvai sugerdavo spindesį iš aukščiau, sūnūs stengdavosi sekti tėvų pavyzdžiu, tapti šviesūs kaip jie, pakilti į jų aukštumas. Sūnus suvokia tėvą kaip šviesą. Nors iš tikrųjų to galėjo ir nebūti, pastebime, kad, pavyzdžiui, aštuonioliktojo amžiaus literatūroje tokios pagarbos, nuolankumo ir sekimo tėvu esama labai daug.
 Mūsų laikais, kai tėvas yra pajuokos objektas (toks kaip jis yra, kaip minėjau, televizijoje) ar koks nors įtartinas tipas (kaip Žvaigždžių karuose), ar irzlus kvailys (kai grįžta iš darbo namo ir nieko nemoko), ar silpnas ir neryžtingas skystablauzdis (kai nebepaveldi karališkojo spindesio), sūnui iškyla problema: kaip jam pačiam įsivaizduoti savo vyriškąją būtį?


(Bly, Robert. Geležinis Džonas. Kaunas: Mijalba. 2004, 106p.)
Balsuoti:
 4.0 (2)
Komentarai (0)

Komentarai

Vardas:
Tekstas:
Įrašykite skaičius: