- Raguotas vyras, - dėsto Georgas, - panašus į valgomą naminį gyvį, pavyzdžiui, vištą arba triušį. Jį valgai pasigardžiuodamas tik tol, kol jo nepažįsti. Bet jeigu kartu su juo augai, žaidei, jeigu rūpinaisi juo ir jį lepinai - tada tiktai nuožmus žmogus gali jį išsikepti. Todėl verčiau niekados nepažinoti vyro, kuriam įtaisei ragus.