Fundamentali teorema: Naujos sistemos sukuria naujas problemas.
Loginė  išvada: Sistemų dauginti nebūtina.
Apibendrintas neapibrėžtumo principas: Sistemos yra linkusios plėstis, o vėliau ir susilieti.
Alternatyvios formuluotės:
1. Sudėtingos sistemos pateikia netikėtumų.
2. Didelių sistemų elgsena negali būti numanoma.
Loginė išvada: Didelė sistema, sukurta išplečiant mažą, neveikia taip pat kaip mažoji.
Funkcinė apgavystė: Nors darbuotojai ir neatlieka tam tikrų sistemos operacijų, sistema vis tiek rodys, kad tos operacijos atliekamos.
Operacinė apgaulė: Sistema nedaro to, ką teigia daranti.
Pirmasis sistematikos dėsnis: Veikianti sudėtinga sistema yra išsivysčiusi iš veikiančios paprastos.
Antrasis sistematikos dėsnis: Paskubomis sukurta sudėtinga sistema niekada neveiks, bus
neįmanoma ją pataisyti ir priversti veikti. Reikia viską pradėti iš naujo, nuo paprastos veikiančios sistemos.
Fundamentalūs aukštesniosios sistemų teorijos postulatai:
1. Viskas yra sistema.
2. Viskas yra didesnės sistemos dalis.
3. Visata - tai begalinė augančių ir nykstančių sistemų sistema.
4. Visos sistemos yra be galo sudėtingos. Paprastumo iliuzija atsiranda tik sutelkus
dėmesį į vieną ar kelis kintamuosius.
Le Sateljero principas: Sudėtingos sistemos yra linkusios priešinti save su savo funkcijoms.
Čelomėjaus principas: Kad sistema būtų pastovi, ją reikia labai dažnai kratyti.