Dažnai svetimos pagyros suteikia paguodos ne tik ištikus tikrai nelaimei, bet ir kai menkai te sruvena kiti ... mūsų laimės šaltiniai; ir priešingai: negali atsistebėti, kaip žmogus be galo įsižeidžia ir pasijunta įskaudintas, kai užgaunama jo savigarba - visai vis tiek, dėl ko tai vyksta, kas turima galvoje, ar tai rimta: jis liguistai išgyvena, jei kas jį pažemina, atstumia ar nekreipia į jį dėmesio. Kadangi šia savybe remiasi garbės pajauta, tai daugelio žmonių gerai elgsenai ji, kaip dorovės surogatas, daro teigiamą poveikį, tačiau paties žmogaus laimei ir pirmiausia tokiai svarbiai jos prielaidai, kaip sielos ramybė ir nepriklausomybė, ji veikiau kliudo ir kenkia nei padeda. Todėl, mūsų nuomone, būtų gera šią savybę apriboti ir, deramai apgalvojus bei teisingai įvertinus visas teigiamybes, kiek įmanoma prislopinti tą pernelyg didelį jautrumą kitų nuomonei - tiek tais atvejais, kai mums pataikaujama, tiek ir tada, kai mus užgauna, nes tai vieno galo dalykai. Antraip liksime svetimų nuomonių ir svetimų užgaidų vergai ...