- Pasaulis visuomet tampa toks, koks turi būti, kai tik mes liaujamės kalbėti su savimi ...
- Kaip galiu liautis kalbėti su savimi?
- Pirmiausia turi naudotis ausimis, kad nuimtum naštą nuo akių. Nuo pat gimimo mes pasaulį suvokiame akimis. kalbame su kitais ir su savimi daugiausia apie tai, ką matome. Karys, tai suprasdamas, klausosi pasaulio, jis įsiklauso į pasaulio garsus ...
- Karys žino, kad kai tik jis liausis kalbėjęs su savimi, pasaulis iškart pasikeis, - aiškino don Chuanas. - Jis turi būti pasiruošęs šiam nepaprastam įvykiui ... Pasaulis yra šioks ar toks, anoks ar kitoks tik todėl, kad mes sau sakome, jog jis toks yra. jei daugiau nebesakysime sau, kad jis yra toks ir toks, tai jis ir nebus toks ir toks ... Pasaulis - visa tai, kas čia yra, - tarė liesdamas žemę. - Gyvenimas, mirtis, žmonės, sąjungininkai ir visa kita,kas yra aplinkui. Pasaulis nesuvokiamas. Mes niekada jo neaprėpsime, neatskleisime jo paslapčių. Todėl turime laikyti jį tuo, kas jis yra - gryna paslaptimi! Tačiau paprastas žmogus to nedaro, jam pasaulis niekuomet nebūna paslaptis, o pasenęs jis pareiškia, kad nebuvo verta gyventi apskritai. Senas žmogus nėra išeikvojęs pasaulio, jis tik išeikvojęs visa tai, ką daro žmonės. Ir jis mano, kad tai jau viskas ... karys, kadangi žino apie šią painiavą, mokosi daiktus suvokti tokius, kokie jie yra. Žmonių veikla jokiu būdu negali būti svarbesnė už patį pasaulį> Todėl karys į pasaulį žiūri kaip į nesibaigiančią paslaptį, o į tai, ką daro žmonės - kaip į nesibaigiančius įgeidžius.