Georgas apžiūrinėja cigaro pelenus. Jie balti kaip sniegas.
  - Karas pasibaigė prieš puspenktų metų, - pamokamai dėsto jis. - Tada neišmatuojamos nelaimės buvo padariusos mus žmonėmis. O nūnai begėdiškas turto vaikymasis vėl atvetrė mus į plėšikus. Ir mes vėl turime slėpti savo tikrąjį veidą po gerų manierų laku. Ergo

*Ergo - taigi (lotyniškai)

Remarkas, Erichas Marija
 


Paieška:

YouTube
Citata

Citata

Tas žygis buvo ilgas ir sunkus; per vienuolika dienų makedoniečiai nujojo tris tūkstančius tris šimtus stadijų, dauguma kareivių labai pavargo, labiausiai dėl vandens stokos. Kartą Aleksandras sutiko šiose vietose kažkokius mekedoniečius, kurie mulais gabeno iš upės vandenį odiniuose maišuose. Pamatę Aleksandrą pačiame vidudieny kenčiantį troškulį, jie greitai pripylė šalmą vandens ir padavė jam gerti. Aleksandras paklausė, kam jie gabena vandenį. "Savo vaikams, - atsakė tie, - bet, kai tu būsi gyvas, kitus vaikus pagimdysim, jei šitų ir netektume." Po šitų žodžių Aleksandras paėmė šalmą į rankas, tačiau apsidairęs ir pamatęs, kad jo raitininkai visi atsigrįžo ir žiūri į vandenį, atidavė šalmą negėręs. Padėkojęs makedoniečiams, jis pasakė: "Jeigu aš gersiu vienas, šie žmonės neteks drąsos." Matydami jo susivaldymą ir kilnumą, raitininkai sukirto arkliams botagu ir ėmė šaukti, kad juos drąsiai toliau vestų, nes jie nejaučia nei nuovargio, nei troškulio ir net nelaiką save mirtingais, turėdami tokį karalių. 

(Plutarchas. Rinktinės biografijos. Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla. 1962, 211-212p.)
Balsuoti:
 3.0 (2)
Komentarai (0)

Komentarai

Vardas:
Tekstas:
Įrašykite skaičius: