Valdžia, turtai, garbė, netgi sveikata bei gera savijauta ir pasitenkinimas turima padėtimi, suprantami kaip laimė, įkvepia drąsą, o dažnai ir išpuikimą ten, kur nėra geros valios, kuri jų įtaką charakteriui [Gemüt], o per jį ir viso elgesio principus sureguliuotų ir tikslingai nukreiptų. Nėra ko ir kalbėti, kad protingas ir bešališkas stebėtojas niekada nejaus malonumo, netgi matydamas nuolatinę gerovę tokio asmens, kurio nepuošia nė vienas grynos geros valios bruožas; taigi, atrodo, jog gera valia yra būtina sąlyga, kad žmogus pasijustų vertas būti laimingas.