Dorybė yra dviejų rūšių: proto ir būdo. Proto dorybė dažniausiai kyla ir plėtojasi iš mokslo, todėl jai reikia patyrimo ir laiko; būdo dorybę įgyjame per įprotį (...) išmintį, protinį išprusimą ir supratingumą vadiname proto dorybėmis, o kilniaširdiškumą ir nuosaikumą – būdo dorybėmis.