Kokia ta tykuma? Ją apibūdinčiau kaip tylą, tvyrančią atokioje nuošalaus miestelio sankryžoje apie trečią valandą nakties ką tik pasnigus. Visur tyku, visur skaistu. Tokia yra savaiminė gryno sąmoningo suvokimo būsena, kokios būname nutykus protui. 
Vitale, Joe
 


Paieška:

YouTube
Citata

Citata

Tą naktį ore kvepėjo Laiku. Jis šyptelėjo ir susimąstė. O kuo iš tikrųjų kvepia Laikas? Dulkėmis, laikrodžiais, žmonėmis. O jeigu laikas girdimas, tai kaipgi jis skamba? Jis - vanduo, čiurlenantis tamsioje uoloje, šaukiantys balsai, žemė, byranti ant tuščios dėžės dangčio, lietus. Eikime dar toliau ir paklauskime, kaip Laikas atrodo? Jis - sniegas, tyliai krentantis į juodą šulinį, senovinis begarsis filmas, kuriame šimtas milijardų veidų lyg naujametiniai balionai krenta žemyn, krenta į nebūtį. Tai va kaip Laikas kvepia, atrodo ir skamba. 

(Bredberis, Rėjus. Marso kronikos. Vilnius: Vaga. 1992, 86p.)
Balsuoti:
 4.8 (23)
Komentarai (0)

Komentarai

Vardas:
Tekstas:
Įrašykite skaičius: