Mes gyvename kultūros žlugimo laikais. Ir ne karo kaltė, kad šitaip atsitiko, priešingai - jis pats yra kultūros nuopolio padarinys. Kas slypėjo dvasioje, dabar virto faktais, kurie savo ruožtu visais atžvilgiais neigiamai veikia dvasinį pradą. Materialaus ir dvasinio pradų sąveika įgavo pragaištingą pobūdį. Įveikdami didžiulius slenksčius, mes iriamės upe, kur pilna baisių verpetų. Tik didžiulės pastangos gali padėti, jeigu išvis dar esama kokios nors vilties, kad mūsų likimo laivą galima būtų grąžinti į pagrindinę vagą iš pavojingos atšakos, kurioje jis atsidūrė dėl mūsų kaltės.