Štai kodėl kortavimas visose šalyse pasidarė svarbiausia visuomenės veikla; jis rodo, ko visuomenė verta ir kad aiškiai bankrutavo mąstymas. Neturėdami minčių, kuriomis galėtų dalytis vieni su kitais, žmonės dalijasi kortomis, stengdamiesi iš partnerio išgvelbti pinigus. Vargšė žmonių giminė! Kad nebūčiau šališkas, pasakysiu, jog kortavimui pateisinti esama visokiausių argumentų: girdi, tai rengiamasi profesinei, dalykinei veiklai, nes čia mokomasi gudriai pasinaudoti atsitiktinai susiklostančiomis aplinkybėmis (kortos) žūtbūt išpešti sau naudos, pratinamasi, siekiant tikslo, išsaugoti savitvardą ir nutaisyti gerą miną žaidžiant blogą žaidimą. Juk esmė čia ta, kad įvairiausiais būdais, visokiausiomis suktybėmis stengiamasi pasisavinti tai, kas priklauso kitam. Bet įprotis taip elgtis lošiant kortomis, įsišaknija ir pereina į praktinį gyvenimą: žmogus šį principą pamažu ima taikyti ir turto - mano tavo - reikaluose; jam pradeda atrodyti, kad kiekvienas pranašumas, kurį jis šią akimirką turi, yra galimas, jei tik nedraudžia įstatymas. Tokių pavyzdžių gyvenime per akis.