A. Smito tradicinė ekonominė teorija teigia, kad konkurencija yra progreso variklis ir kad visuomenės gerovę sukuria savanaudiškų tikslų siekiantys ir konkuruojantys individai. Tai nėra tiesa. Konkuruojantys savanaudžiai, žinoma, sukuria gerovę sau ir yra priversti pakeliui padaryti ką nors naudingo kitiems, tačiau konkurencija kaip sambūvio būdas yra visoms šalims nuostolinga. Grynai ekonomine prasme, konkurencija kartais sukelia didesnį geriausią grupės rezultatą, t.y., lyderį, tačiau vidutinis grupės rezultatas ir grupės narių rezultatų suma visais atvejais bus mažesnė. Šio fakto matematinis pagrindimas pateikiamas Rono Howardo 2002 metų filme "Nuostabus protas". taigi konkurencija sukuria mažiau ekonominės vertės nei bendradarbiavimas bent jau iš dalies todėl, kad vertei sukurti yra būtinas bendradarbiavimas, kurį konkurencija žlugdo. Konkurencija sukuria kelis laimėtojus ir daugybę pralaimėjusių.