Į viršūnę žmonės įkopia įvairiai. Tačiau, kad ir kas būtum, pasiekęs viršūnę, tik riedėsi nuo kalno žemyn. Šito sustabdyti dar niekam nepavyko. Blogiausia, kad niekad nežinai, ar tą viršūnę jau pasiekei. Manai vis dar kopiąs į viršų, o pasirodo, kad jau perkirtai lemtingą ribą. Niekas tavęs neįspės. Yra žmonių, kurie dvylikos metų užlekia į viršūnę, o paskui visą gyvenimą kenčia nuobodulį. Kiti neišsisemia iki mirties; yra tokių, kurie miršta viršūnėje. Poetai ir kompozitoriai gyvena tarsi apsėsti, taip save nualina, jog numiršta tesaulaukę trisdešimties. Dar yra tokių kaip Pikasas, kuris ir aštuoniasdešimt perkopęs nepaliovė stebinti savo darbais.
Na, o aš pats?