Pramonės mirtis buvo įsismelkusi į priemiestį; namai prašyte prašėsi prasmės, prakeiktai vienodi, pilkų tonų it atšalusi košė. Apgriuvusios laipynės ir nutrūkusios sūpynės dūsavo nuobodžiaudamos nesibaigiančiose smėlio dėžėse, apsodintose antrarūšiais savivaldybės medžiais. Aplinkui tvyrojo tyla.