Prieš tūkstančius metų žmonija sugebėjo prasimušti prie tikėjimo vienu Dievu, monoteiszmo, tačiau kur mūsų, kaip vienos žmonijos, savivoka, kurią pavadinčiau monoantropizmu? Kur žmonijos vienovės, peržengiančios bet kokią įvairovę, - nesvarbu, odos ar partijos spalvų, - suvokimas?
Frankl, Viktor Emil
 


Paieška:

YouTube
Citata

Citata

Niekuomet netruks to, ko panorėtų žmogus, ko trokštų jo širdis, kaip netrūksta jūrų ar vandenynų žuvims vandens. Lygiai, kaip žuvys mes plaukome didžiuliame visokio gero vandenyne, kuris mus aplinkui supa. Viskas pareina nuo mūsų dvasios, nuo pasitikėjimo įsigyti tai, kas mums priklauso. 

Balsuoti:
  
Komentarai (0)

Komentarai

Vardas:
Tekstas:
Įrašykite skaičius: