Verk karčiai ir muškis į krūtinę, –
vertas mirusiojo tebūna tavo gedulas.
Gedėk vieną ar dvi dienas, kaip reikalauja paprotys,
ir tada nusiramink, užmiršk širdgėlą.
Juk širdgėla gali baigtis mirtimi,
o liūdinti širdis išsekina žmogaus jėgas.
Nelaimėje ilgai nesiliauja skausmas,
širdgėlos išgyvenimą sunku pakelti.
Neatiduok savo širdies sielvartui, varyk jį šalin;
verčiau pagalvok apie savo galą.
Neužmiršk – juk atgal niekas nesugrįžta, –
mirusiajam gero nepadarai, o sau pakenki.
Atsimink jo likimą, nes tavasis yra panašus;
vakar jis ištiko jį, o šiandieną ištiks tave.
(38:17-22)