Jie mokėjo sugyventi su gamta. Jie per daug nesistengė atskirti žmogų nuo kitų gyvūnų. Štai kur mes padarėme klaidą, kai pasirodė Darvinas. Iš pradžių baisiai apsidžiaugėme ir apkabinome visus: ir Darviną, ir Hakslį, ir Froidą. Paskui staiga pastebėjome, kad Darvinas niekaip nesiderina su mūsų religija. Bent jau mums taip pasirodė. Bet juk tai kvaila! Užsigeidėme pastumti Darviną, Hakslį, Froidą. Jie nesidavė. Ir tada mes, puspročiai, puolėme griauti religiją. Ir mums puikiai sekėsi. Praradome tikėjimą ir pradėjome laužyti galvą - kame gyvenimo prasmė? Jeigu menas yra tik nepatenkintų geismų išraiška, jeigu religija yra savęs apgaudinėjimas, tai kam gi mes gyvename? Tikėjimas viskam surasdavo atsakymą. Bet, pasirodžius Darvinui ir Froidui, jis subankrutavo. Žmonių giminė kaip buvo paklydusi, taip ir liko.
- O marsiečiai, vadinasi, surado teisingą kelia? ...
- Taip. Jie mokėjo taip suderinti mokslą ir religiją, kad šie neneigė vienas kito, o atvirkščiai - vienas kitą turtino.