Į garbę pretenduoja kiekvienas, o į šlovę - tik išskirtiniai žmonės, nes šlovė įgyjama tik už ypatingus nuopelnus. Šie savo ruožtu yra arba žygdarbiai, arba kūriniai, todėl į šlovę veda du keliai. Žygdarbiams dažniausiai reikia nepaprastos širdies, o kūrybai - nepaprasto proto. Ir vienas, ir kitas kelias turi pranašumų ir trūkumų. Svarbiausias skirtumas yra tas, kad žygdarbiai laikini, o kūriniai - amžini. Net ir tauriausias žygdarbis ilgainiui išblėsta, o genialus kūrinys gyvena amžių amžius keldamas žmonių dvasią ir juos įkvėpdamas. Žygdarbiai lieka tik prisiminimuose, o šie vis silpsta, darosi migloti, netenka patrauklumo ir, jei nepatenka į istoriją, kur sustabarėję užfiksuojami ateinančioms kartoms, galiausiai visai išblėsta.